prastoti

prastoti
prastóti 1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr. 2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln). | refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk. 3. tr. Q552, H, R, R11, 14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots 441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266. | Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15. ^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinaĩ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok 569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15. ^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MTPraefatio14. Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743. 5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928. 6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos . Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338. ^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk. 7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti IV407. 8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau 65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44. \ stoti; antstoti; apstoti; atstoti; dastoti; įstoti; išstoti; nustoti; pastoti; perstoti perstoti; piestoti; prastoti; pristoti; sustoti; užstoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • prastojimas — prastojìmas sm. (2) 1. NdŽ → prastoti 3. ║ O tai Dievo prastojimas! Nenuėjom nė vienas nuo pat ryto nė paveizdėti karvelės! Žem. Čia tau dura Dievas žiuburį, čia jau Dievo prastojimas DūnŽ. Paskui tokį atmetimą be abejojimo sausta dvasios tur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antstoti — (ž.); Sut 1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk. 2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstojau i pradėjau ganyti Kv. 3. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptopelėjimas — aptõpelėjimas sm. (1) → aptopelėti: Susimilk vargdienių ir biednųjų, kurie per limpančią maro ligą yra kankinami ir bėdą kęsti tur, nei jokio aptopelėjimo neturėdami ir nuo visų žmonių prastoti yra rš. topelėjimas; aptopelėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dastoti — ×dastoti (hibr.) 1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastosi manę an apušės Lz. ^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotau, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz. 2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastojau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstoti — intr. 1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas). 2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstojo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustoti — Š; H, L 1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustojau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk. | refl.: Nusistojau nuo liepto Grž. 2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nusto[jo] eit ir daboja nustojęs Aps …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskidriai — paskidriaĩ adv. pakrikai, atskirai, paskidai: Tarp girių paskidriai gyvenančius kiemus nenorėjau nieku būdu prastoti LC1889,24 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”